Jorkšyro terjerai – labai energingi šuniukai, trokštantys nuotykių ir iššūkių. Jie labai drąsūs, lojalūs, protingi, labai prisirišę prie savo šeimininko, mylintys, švelnūs. Tiesiog mielumo įsikūnijimas.
Manoma, kad Jorkšyro terjerai buvo kryžminami su Peizlio ir Klaidsdeilio terjerais. Šių mažų šuniukų veislė oficialiai buvo pripažinta 1898 metais. Jorkšyrai tuo metu buvo auginami kaip vieni geriausių pelių gaudytojų. Taip pat juos vesdavosi į medžioklę, kad atneštų sumedžiotą grobį. Kiek vėliau ši veislė labai išpopuliarėjo, ji buvo pristatyta Jungtinėms Amerikos valstijoms bei visai Europai. 1930 metais Europoje buvo išveista dar mažesnė Jorkšyro terjerų veislė. Pirmasis Jorkšyro terjerų klubas buvo atidarytas Prancūzijoje 1953 metais, dabar jų yra beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Šiuo metu ši maža veislė yra bene populiariausia visame pasaulyje.
Svoris: 3 kg
Gyvenimo trukmė: 14 m.
Ūgis: 15–17 cm
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Anksčiau buvo: žiurkininkas
Dabar: naminis šuo
Išvaizda
Galva maža su plokščiu viršugalviu. Kaukolė netūrėtų būti išsikišusi ar apskrita. Snukutis mažas su proporcinga juoda nosyte. Akys vidutinio didumo, juodos ir labai gyvybingos. Akių apvadai taip pat tamsūs. Ausytes mažos, V formos ir visada stačios.
Kūnas labai proporcingas ir kompaktiškas.
Kojos ir pėdos. Priekinės kojos turi būti tiesios kaip ir užpakalinės. Užpakalinės kojos iš šono žiūrint per sąnarį turi būti sulinkusios. Pėdutės apvalios su tamsiais nagučiais.
Uodega yra šiek tiek aukščiau nugaros lygio ir vidutiniškai pakirpta.
Kailis tamsus, plieno mėlynumo, nusidriekiantis nuo akių iki uodegos pagrindo. Plaukai ant krūtinės šviesiai rudi. Visų šviesiai rudų plaukučių šaknys turi būti tamsios ir šviesėti galuose. Mažyliai gimsta su tamsiu kailiuko, bet po poros mėnesių nušviesėja. Plaukai ant snukio taip pat turi būti labai ilgi.
Jaunikliai
Jorkšyro terjerų jaunikliai atsijunko nuo motinos, kai jiems sukanka 6–7 savaitės, bet, nepaisant to, jie vis dar mokosi iš savo gimdytojos. Po kiek laiko mama juos palieka vienus kaskart vis ilgesniam laikui, kad mažyliai taptų savarankiškesni. Mažyliai turėtų augti su mama iki 12 savaičių. Per anksti atskirtiems nuo savo šeimos šuniukams gali sutrikti vystymasis. Mažyliams ypač svarbus jų bendravimas tarpusavyje, žaidimai.
Informacija apie šuniukų vystymąsi:
0–4 savaitė: naujagimio periodas. Mažyliai visiškai priklausomi nuo savo motinos, ji juos maitina ir pati jais rūpinasi. Pažinimo jausmas jiems tikra dovana.
2–4 savaitė: pereinamasis laikotarpis. Šuniukas priklausomas ne tik nuo mamos, bet ir nuo kitų mažylių. Akytės jau atsimerkia, pradeda kaltis pirmieji dantukai. Atsiranda klausos ir kvapo pojūtis. Mažyliai bando atsistoti, po truputį vaikščioti, vizginti uodegą ir loti.
3–12 savaitė: socializacinis periodas. Per šį periodą suteikite mažyliui galimybių susipažinti su kitais šunimis ir žmonėmis.
3–5 savaitė: mažylis pradeda tyrinėti aplinką, bendrauti ir žaisti.
4–6 savaitė: mažylis mokosi būti šunimi.
4–12 savaitė: mažylis darosi daugiau priklausomas nuo žmonių. Mokosi žaisti, plėtoja socialinius sugebėjimus.
5–7 savaitė: šuniukas darosi smalsus, norintis viską išbandyti. Negalima per daug drausminti mažylio, nes jis dar nelabai supranta, ką daro blogai, reikia leisti jam save realizuoti.
7–9 savaitė: mažylis tobulina savo fizinius sugebėjimus ir koordinaciją. Šiuo laikotarpiu galite mokyti šuniuką suprasti, kas yra gerai, o kas – ne.
9–12 savaitė: tobulėja mažylių reakcija, jie mokosi tarpusavyje bendrauti, tyrinėja aplinką ir įvairius daiktus. Mažyliai jau reaguoja į žmonių komandas, tad augintinį galite pradėti treniruoti.
3–6 mėnesis: įdomiausias užsiėmimas mažyliui yra žaisti ir apie nieką negalvoti. Mažylis visur rodo savo iniciatyvą, tad jums tikrai reikės jį kartais sudrausminti.
6–18 mėnesis: šuniukas galutinai prisiriša prie savo šeimininko.
Priežiūra
Reguliari priežiūra Jorkšyro terjerams yra ypač reikalinga. Šio gyvūno kailis turi būti šukuojamas kiekvieną dieną. Jeigu vedatės jį į parodą, kailį turėtumėte šukuoti mažiausiai valandą laiko, kad jis blizgėtų ir būtų tinkamai paruoštas, taip pat galite naudoti įvairias priemones plauko būklei pagerinti. Jorkšyro terjerų kailis auga visą gyvenimą, o kartais praauga net patį šunį. Yra buvę, kad 20 cm ūgio šunelis turėjo 80 cm ilgio kailį. Šuniuką veskite į kirpyklą kartą per mėnesį. Plaukus viršugalvyje suriškite į kuoduką, kad nelystų į akis. Būtinai prižiūrėkite šuns ausis ir pėdutes, jų plaukai turi būti trumpi, tad juos reikia kirpti reguliariai. Žinoma, nepamirškite nagų ir dantų – juos taip pat turite labai prižiūrėti. Nevalyti dantys gali sukelti kariesą arba burnos infekciją. Jeigu šunelis sunegalavo, nepulkite patys nustatinėti, kas jam yra, ir neskubėkite gydyti. Geriau nuvežkite jį pas veterinarą, kad jis nustatytų priežastį, kadangi šie šuniukai turi labai jautrią imuninę sistemą.
Temperamentas
Tai labai energingi šuniukai, trokštantys nuotykių ir iššūkių. Jie labai drąsūs, lojalūs, protingi. Labai prisirišę prie savo šeimininko, mylintys, švelnūs, tad gali būti pavydūs svetimiems, nepažįstamiems žmonėms. Taip pat jie gali būti agresyvesni šunims ir kitiems mažiems gyvūnams, bet auklėjant šuniuką nuo mažens, pratinant bendrauti su kitais gyvūnais ir jį pamokant bei sudrausminant jis nebus toks agresyvus. Jorkšyrai yra lengvai treniruojami šunys, netgi jei būna užsispyrę, supykę ar tiesiog pavargę. Šį šunį galima išugdyti, tik reikia tvirtai ir nuosekliai jam kartoti komandas, taisykles. Kasdien jorkšyrui reikia aktyviai judėti 20–40 minučių. Jiems patinka vaikščioti, bėgioti risčia, žaisti, išdykauti. Tai nėra vien tik kišeninis šunelis. Tipiškas šios veislės šuo tiesiog trykšta energija. Jorkšyro terjerai itin atsidavę šunys. Be to, šiuos šunis gali turėti net ir šunims alergiški žmonės. Jie geri sergėtojai ir gerai saugo savo teritoriją.
Mityba
Dauguma šios veislės šunų turi jautrią virškinimo sistemą, tad jų maisto racioną turėtumėte labai prižiūrėti. Ši informacija patars jums, kokiu maistu, kada ir kaip šerti savo šuniuką. Vadovaudamiesi šia informacija auginsite savo jorkšyrą sveiką, energingą, laimingą.
Jauniklių maitinimas: kai mažylio nebežindys mama, jam po truputį reikės duoti natūralaus maisto. Jeigu nusipirkote jauniklį, paklauskite šeimininkų kuom jį maitino. Nes staiga perėjus prie kitokio maisto, jam gali sutrikti virškinimas, jis gali pradėti vemti ir viduriuoti, todėl nepasisavins reikalingiausių maisto medžiagų, jausis blogai ir bus alkanas. Pradėjus šerti augintinį natūraliu maistu, duokite jam po labai mažai ir tik keturis kartus per dieną. Neduokite per daug maisto vienu metu. Teisingai šeriant savo šuniuką jis tikrai nesijaus alkanas, o bus sveikas ir žvalus.
Jaunų šunų maitinimas: paaugus jaunikliui mityba taip pat kinta. Kol dantys nustos augti, o tai įvyksta apie šeštą jų gyvenimo mėnesį, jie turi būti maitinami tris kartus per dieną. Bet nuo 6 mėnesių iki 1 metų dviejų maitinimų per dieną jiems turi visiškai pakakti. Šiuo laikotarpiu labai svarbu jorkšyrus maitinti sveikai, puikiai subalansuotu maistu tam, kad jie gerai vystytųsi ir augtų. Ką šuniukas pasisavins per šį laikotarpį, tai turės įtakos jo visam likusiam gyvenimui. Taip pat duokite vitaminų, skirtų jauniems šunims.
Suaugusių šunų maitinimas: kai jorkšyras subręsta (1 metų), pamažu pratinkite jį prie šėrimo tik kartą per dieną arba vieną pašaro porciją padalinkite į dvi dalis ir duokite vieną dalį ryte, kitą – vakare. Jeigu manote, kad jam to nepakanka, pasikonsultuokite su veterinaru. Jis jums patars, kaip geriau šerti savo augintinį. Taip pat būtinas priedas šeriant pagrindiniu pašaru yra vitaminai ir maisto papildai.
Vyresnio amžiaus šunų maitinimas: sulaukęs 7 metų amžiaus jorkšyras laikomas jau pagyvenusiu šunimi. Tokio amžiaus šunims patartina duoti specialiai pagyvenusiems šunims subalansuotą maistą, taip jie pasisavins maistingąsias medžiagas, kurias praranda bėgant metams. Jorkšyro terjerų mityba turi susidėti iš angliavandenių, kurie yra lengvai virškinami.
Prieš šeriant būtina perskaityti, kas yra rašoma ant pakuotės. Rekomenduotina jorkšyrus šerti specialiai jiems subalansuotu maistu, kuriame yra reikalingiausių maisto medžiagų mažos veislės šunims. Geriausia jiems duoti tik sausą maistą, kartais palepinant konservais. Nepamirškite, kad vanduo yra labai svarbus jūsų augintiniui, tad pasirūpinkite, kad jo indelis visada būtų pripildytas šviežio vandens.
Ligos
Kai kurie jorkšyrai yra linkę sirgti bronchitu. Taip pat šios veislės šunims gali pasireikšti ankstyvas dantų ėduonis. Jorkšyro terjerai taip pat turi jautrią virškinimo sistemą ir netoleruoja anestetikų. Kartais šiems šunims gali pasireikšti užpakalinės kūno dalies paralyžius, kurio priežastis – išvarža stuburo diske ir kitos stuburo problemos. Jorkšyro terjerų kaulai yra labai trapūs, todėl saugokite, kad jis nenukristų ar kitaip nesusižeistų. Labai maži jorkšyrai ypač dažnai turi sveikatos bei elgsenos sutrikimų.
