Tikriausiai sunku būtų surasti nors vieną asmenį, besidomintį akvariuminėmis žuvelėmis, kuris nežinotų, kaip atrodo gaidelis. Tokį pavadinimą šios spalvingos gražuolės gavo dėl nepaliaujamų suaugusių patinėlių tarpusavio kovų už teritoriją.
Gyvenamoji vieta: Kambodža, Tailandas, Laosas
Charakteris: patinėliai agresyvūs, dviejų patinų negalima laikyti viename akvariume
Akvariumo dydis: nuo 40 litrų
Temperatūra: 23–27°C
pH: 6–8
Temperatūra dauginimosi periodu: 26–30°C
Natūralioje aplinkoje gaidelius galima aptikti Kambodžoje, Tailande, Laose. Jie gyvena stovinčiuose arba labai lėtos tėkmės vandenyse, pasižyminčiuose gausia augalija ir dumblėtu dugnu. Pirmą kartą į Europą jie pateko 1892 metais, importuotos į Prancūziją, o 1986 metais šių žuvų partiją į Berlyną atvežė Paul Matte.
Bendra charakteristika
Suaugusios žuvelės ilgis gali siekti iki 7 cm. Lytinis brendimas būna 3–5 mėnesiai. Gyvena gaideliai iki 3 metų. Kūnas ištiestas, suspaustas iš šonų, galva didelė, uodega plati. Patinėliai yra ryškesnių spalvų, turi prailgintus nugarinį, analinį ir uodeginį pelekus. Patelės būna mažesnės, su trumpesnėmis uodegomis. Yra daugybė gaidelių spalvų variacijų – nuo labiausiai paplitusių raudonų ir mėlynų iki rečiau pasitaikančių juodų ir baltų. Gamtoje laukinių formų spalvos skiriasi priklausomai nuo regiono, o tarp akvariuminių dažniausiai pasitaiko vyšninės, ryškiai raudonos, žalsvos, mėlynos spalvų žuvys. Tai tingios, nejudrios žuvys, kurios dažnai mėgsta gulėti ant augalų vandens paviršiuje ir šildytis po lempa. Laikui bėgant ir žuvims senstant, šis jų charakterio bruožas išryškėja dar labiau.
Laikymo sąlygos
Šios šeimos žuvys gali kvėpuoti ne tik vandenyje ištirpusiu deguonimi, jos turi specialų organą, įgalinantį jas kvėpuoti atmosferos oru. Dėl šio organo gaidelis gali gyventi vandenyje su minimaliu deguonies kiekiu.
Akvariumas gali būti nedidelis, nuo 40 litrų, bet būtinai tankiai apsodintas įvairiais augalais. Rekomenduojami ir vandens paviršiuje augantys augalai. Nors šios rūšies žuvys yra labai atsparios ir greitai prisitaiko prie pakitusių sąlygų, tačiau pirmenybę jos teikia šiltam (23–27°C) vandeniui. Gaideliai negali pakęsti staigių temperatūros svyravimų, todėl reikėtų patikimo vandens šildytuvo su termoreguliatoriumi, kuris nuolat palaikytų pastovią vandens temperatūrą. Cheminė vandens sudėtis didelės reikšmės neturi, tačiau idealiausia aplinka, kurios pH yra 6–8.
Akvariumo priežiūra
Akvariumo vandenį, kuriame auga gaidelis, reikia keisti gana dažnai. Pats tinkamiausias yra vanduo iš čiaupo, tačiau reikėtų įsitikinti, ar jame nėra chloro. Rekomenduojama netgi kasdien pakeisti apie 25 proc. akvariumo vandens šviežiu. Jei akvariumas yra mažas, vandenį jame reikia keisti kasdien, nes nuo išmatų ir maisto likučių vanduo labai greitai pasidaro nešvarus ir toksiškas. Tai gali pakenkti žuvelei, sukelti įvairias ligas. Be to, mažame akvariume dėl nedidelio kiekio vandens būna gana staigūs temperatūros svyravimai, kas labai nepatinka gaideliams.
Tinkamiausia kaimynystė
Dviejų patinų viename akvariume laikyti neįmanoma, nes jie nuolat pešasi ir gražūs žuvų pelekai niekada nespėja ataugti, yra nuolat apdriskę. Su vienu patinu galima laikyti keletą patelių. Taip pat gaidelių patinai negali pakęsti kitų rūšių ilgapelekių žuvų draugijos. Spalvingos kitų žuvyčių uodegos ar pelekai erzina gaidelių patinėlius. Kadangi akvariume geriau turėti tik vieną patiną, gaidelių mėgėjai sugalvojo įdomų jų laikymo būdą: atskiros poros patalpinamos į akvariumą, kuris yra padalintas permatoma pertvara, tokiu būdu išvengiama gaidelių peštynių. Varžovai negali vienas kito sužaloti, bet jie nuolat demonstruoja grasinančias pozas, dėl kurių išryškėja visos jų spalvos ir pagrindinis grožis.
Poros parinkimas poravimosi procesui.
Prieš pradedant veisti gaidelius, reikia parinkti tam tinkamą porą. Yra kelios pagrindinės taisyklės, kaip tai padaryti. Pirmiausia į ką reikėtų atsižvelgti, tai žuvelių, kurias norima poruoti, amžių. Tinkamiausias žuvelei dauginimosi laikotarpis yra 4–12 gyvenimo mėnesiai. Patelių poravimosi laikotarpis yra ilgesnis negu patinėlių. Tačiau jokiu būdu nereiškia, jog vyresnio amžiaus žuvelės nebegali daugintis. Tiesiog tai daug lengviau ir sėkmingiau padaryti su jaunesnėmis žuvelėmis, o ypač jei tai bando padaryti dar nepatyręs žuvelių augintojas.
Kitas poravimuisi svarbus dalykas – žuvelių dydis. Nederėtų parinkti mažo patinėlio didelei patelei, nes tokiu atveju patinėlis turės daug problemų ir vargo „apkabinti“ savo patelę neršto metu arba apskritai nesugebės to padaryti. Tokio nevykusio pasirinkimo pasekmė – apdriskę žuvų pelekai ir uodegos, nelaimingos žuvys ir tuščias lizdas. Visada reikėtų parinkti maždaug vienodo dydžio patelę ir patinėlį. Kartais patelė gali būti truputėlį mažesnė už patinėlį. Dar vienas žingsnis parenkant žuveles poravimuisi – atitinkamų spalvų ir rūšių parinkimas. Tačiau skirtingai nei prieš tai aprašyti du pasirinkimai, šis nėra privalomas ar būtinas. Tik žuveles veisiantis asmuo gali nuspręsti, ar jam reikia išveisti žuvelę, kurios rūšis nebūtų maišyta su kitomis rūšimis, ar jam tiesiog svarbus pats veisimo procesas ir rūšių maišymas tarpusavyje nėra svarbus.
Poravimasis
Poravimas pirmiausia prasideda kondicionavimo procesu. Tai toks procesas, kurio metu patelė gamina kiaušinius. Patiną ir patelę 1–2 savaites prieš nerštą (kondicionavimo proceso metu) reikia laikyti atskirai ir gausiai maitinti gyvu pašaru. Geriau būtų, kad šiuo periodu jie galėtų matyti vienas kitą (tam labiausia tiktų akvariumas su vidine pertvara), tada patelė pagamina daugiau kiaušinėlių.
Veisimui reikalingas ne mažiau 3–5 litrų akvariumas, kuriame vandens lygis turėtų būti žemas, ne daugiau kaip 20–25 cm., su augalų gniuželiu, nedideliu kiekiu plaukiančių augalų kaip priedanga patelei nuo aršaus patino. Šiuos augalus vėliau patinas panaudos lizdui statyti. Vandens temperatūra – 26–30°C, рН – 6,5–7.
Tolimesnė eiga tokia: vandens paviršiuje patinas iš oro burbuliukų, sutvirtindamas savo seilėmis, stato lizdą, į kurį patelė išneršia ikrelius. Kartu su patinu ji renka krentančias ikrus ir stumia juos į lizdą. Patinas po neršto tampa agresyvus, saugo lizdą nuo kitų žuvų. Jei pora neršia atskirame akvariume, patelę tuo metu reikia atskirti ir palikti patiną vieną rūpintis palikuonimis. Po neršto praėjus maždaug 24 valandoms išsirita lervutės. Dar po kelių parų mailius pradeda plaukioti ir intensyviai ieškoti maisto. Reikėtų pradėti juos maitinti infuzorijomis, nors galima duoti ir specialaus mailiui skirto maisto arba labai smulkiai sutrinti įprastą sausą pašarą (dribsnius). Pradinis pašaras – artemija, verpetė, po to – pjaustytas vamzdenis. Kad jaunikliai gerai augtų, vandenį reikia keisti reguliariai.
Pašaras
Suaugusius gaidelius reikėtų šerti po nedaug du kartus per dieną, o nešeriami jie gali išgyventi apie savaitę. Gaideliai neišrankūs maistui, natūralioje aplinkoje jie yra mėsėdžiai, minta uodų lervomis, smulkiomis sraigėmis, krevetėmis, zooplanktonu, įvairiais smulkiais vabzdžiais, kurie tiesiog įkrenta į vandenį. Tačiau akvariumuose gyvenantiems gaideliams tinkamas tiek gyvas (vaisinės muselės, smulkios kirmėlaitės), tiek sausas (dafnijos, specialiai komplektuojamas), tiek šaldytas (kirmėlaitės) maistas. Geriausia žuvelę maitinti kuo įvairesniu maistu, kad ji gautų reikalingų maistingų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų. Taip pat yra ir specialių vitaminų bei maisto papildų, kurios paryškina ir suintensyvina žuvelių spalvą. Jei įmetus į akvariumą maistą matosi, kad žuvelė neėda arba maisto įkrito per daug, jį reikia pašalinti iš akvariumo, kadangi gendantis maistas teršia vandenį.
