Šunų kūno kalba

Šunys, kaip ir žmonės, bendrauja ne tik balsu, bet ir kūno kalba. Jei norite suprasti, ką šuo bando jums pasakyti, praleiskite su juo kaip galite daugiau laiko ir stebėkite jį.

Kiekvienas šuo savaip išreiškia baimę, agresiją, stresą ar džiaugsmą. Griežtų šuns kūno kalbos interpretavimo taisyklių nėra. Pavyzdžiui, uodegos vizginimas gali reikšti kelias emocijas. Svarbu atsižvelgti į visą šuns kūno laikyseną. Pateikiame keletą šuns kūno kalbos pavyzdžių.

Žaismingas nusilenkimas. Apatinė šuns dalis yra pakelta, o priekinė nuleista. Ši poza reiškia „Aš noriu žaisti“.

Uodegos vizginimas. Priešingai paplitusiai nuomonei, uodegos vizginimas gali reikšti daug dalykų:

  • Žemai nuleistos uodegos vizginimas gali reikšti „Aš bijau“ arba „Aš abejoju“.
  • Aukštai iškeltos uodegos vizginimas gali reikšti „Aš susijaudinęs, abejojantis ar išsigandęs, bet ne paklusnus. Galiu jums ar jūsų šuniui įkasti“. Jeigu šuns kūnas įsitempęs, jis įdėmiai spokso pakėlęs ausis, būkite atsargūs! Tvirtai laikykite šunį, kadangi jis gali nuspręsti pulti.
  • Vidutiniame aukštyje iškeltos uodegos vizginimas reiškia „Aš draugiškas“. Turite stebėti visą šuns kūną. Kai kurie šunys turi didelį asmeninės erdvės poreikį. Jie ženklais parodys, jeigu prisiartinsite per arti.

Sustingimas. Šuo sustingsta, jeigu yra išsigandęs, ką nors saugo ar jaučiasi įspaustas į kampą. Jis gali kąsti, tad būkite atidūs.

Apsivertimas. Apsivertimas ant nugaros reiškia, kad šuo yra paklusnus, tačiau reiktų nepamiršti stebėti visą kūną. Jeigu uodega ir nasrai atpalaiduoti, tai reiškia, jog šuo yra ramus ir prašo, kad pakasytumėte pilvuką. Jeigu uodega neatpalaiduota, lūpos kietai suspaustos – šuo gali būti išsigandęs. Taigi stebėkite visą kūną ir ieškokite šuns kūno kalbos ženklų.

Stačios ausys. Kai šuns ausys palinkusios į priekį, jis yra budrus, kažkuo susidomėjęs.

Uodega tarp kojų. Jeigu šuns uodega yra tarp kojų, o ausys atlenktos atgal ir prispaustos prie galvos, tai reiškia, jog šuo yra išsigandęs ir jaučiasi nejaukiai.

Streso ženklai

Kai šuo jaučia stresą, jo elgesys tampa neįprastas. Pavyzdžiui, šuo pradeda pats save laižyti, kai jis bijo ar susiduria su dilema; kautis ar pabėgti šalin. Neįprastas elgesys gali būti šuns bandymas save nuraminti. Išvardysime keletą tipinių neįprasto elgesio pavyzdžių:

  • Žiovavimas patekus į nepažįstamą ar jaudinančią situaciją.
  • Lekavimas, kai nėra karšta.
  • Priekinės letenos pakėlimas, kai kažkas eina link šuns.
  • Snukio laižymasis, jei prieš tai šuo neėdė ir negėrė.
  • Kasymasis, kai nėra niežėjimo priežasties.
  • Žvilgsnio nusukimas, kai žmogus ar gyvūnas įeina per duris.
  • Drebėjimas po to, kai kas nors palaiko šunį ant rankų ar kitas šuo žaidžia per šiurkščiai.
  • Gilus iškvėpimas. Kartais tuo pat metu suinkščiant ir nusisukant.

Požymiai, rodantys, jog šuo jaučia stresą ir bijo:

  • Šuo pradeda seilėtis, kai paprastai to nedaro.
  • Pabruka uodegą ir eina šalin.
  • Pradeda inkšti.
  • Prakaituoja pėdos.
  • Pradeda urgzti ir eina šalin. Kai kurie šunys gali tik urgzti, bet neiti šalin nuo baimę keliančio objekto. Daugelis žmonių baudžia savo šunis už urzgimą, taip atimdami svarbią šuns bendravimo išraišką.
  • Šiepia dantis. Šis įspėjimas prieš kandimą gali būti labai trumpas, tad būkite atsargūs!

Streso pašalinimas

Jeigu pastebėjote, kad šuo jaučia stresą, tuoj pat pabandykite nustatyti, kas augintiniui kelia įtampą. Padėkite šuniui pasijausti ramiau arba valdyti savo elgesį, kad ateityje apimtas streso augintinis neįkastų žmogui ar gyvūnui. Nustačius baimę keliantį šaltinį reikia padėti šuniui ją įveikti. Veiksmą, keliantį baimę, kartokite po truputį, su pertraukėlėmis, pakankamai atokiai nuo šuns. Taip po truputį jūsų augintinis visiškai nugalės savo baimę.
 
Parengta pagal užsienio spaudą

 

 

Apdorojama...