Šiek tiek istorijos: kada gi katės tapo naminiais gyvūnais

Deja, iki šiandien tai yra nežinoma. Teigiama, jog jau prieš 60–70 milijonų metų gyvūnai, panašūs į kates, gyveno miškuose. Pati vėlyviausia laukinė katė laikoma tiesioginiu dabartinių naminių kačių protėviu. Panašumas tarp jų yra nenuginčijamas. 

Aišku tik tai, kad tarp pirmųjų teorinių katės laikymo namuose įrodymų bei realaus jos apgyvendinimo nusidriekia tūkstantmečiai. Tai būtų galima paaiškinti dėl itin nepriklausomo ir savarankiško katės charakterio. Mat teigiama, jog ne žmogus katę prisijaukino, tačiau katė laisva valia pati prijunko prie žmogaus tada, kada jai tai tapo „patogu“. Katės nemėgsta klajoklinio gyvenimo ir mieliau gyvena nuolatinėje, saugioje vietoje. Todėl manoma, jog tikrasis šių gyvūnų susidraugavimas su žmogumi prasidėjo būtent tuomet, kuomet žmonės nutraukė klajoklinį ir pradėjo sėslųjį gyvenimą.

Pirmąjį didįjį garbinimo laikotarpį katės išgyveno senajame Egipte faraonų valdymo laikotarpiu. Tuo metu katės buvo derliaus simbolis, todėl žmogus, nužudęs katę, turėdavo atmokėti savo gyvybe. Griežti įstatymai draudė kates kaip šventą gyvūną išvežti iš Egipto. Vis dėlto jūreivių – pirmųjų „kačių kontrabandininkų“ dėka, šie gyvūnai pateko į Italiją, Galiją, Britaniją bei kitas šalis. Tiesa, katės buvo garbinamos ir Kinijoje. Buvo tikima, kad šie gyvūnai turi sielą. Budizmo skleidžiamose tiesose galima aptikti daugybę legendų apie šį gyvūną. Pasakojama, jog netgi Mohamedas neišvengė katės įtakos: savo mylimiausią katę jis nešiodavęs rūbo plačioje rankovėje.

Šiandien pasaulyje priskaičiuojama gerokai virš šimto kačių veislių. Katė tapo tikru naminiu gyvūnu, kuris suteikia žmogui daug džiaugsmo, tačiau taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros, dėmesio, meilės ir šilumos.

 

Apdorojama...