Šinšila

Šinšilos yra kilusios iš Pietų Amerikos, Andų kalnyno vakarinio šlaito. Gamtoje gyvena glaudžiomis bendruomenėmis uolose, kurios randamos net 5000 metrų aukštyje. Beveik visus metus ten yra labai sausa, o temperatūros pokyčiai didžiuliai, nuo -15 C° iki +20 C°. Tačiau tankus šinšilos kailis puikiai apsaugo nuo atšiaurių oro sąlygų. 

Įsigijimas

Norint įsigyti sveiką šinšilą, vertėtų dėmesį atkreipti į tai, ar gyvūnas yra aktyvus, ar tankus jo kailis, ar jame nėra išplikimų. Nosis turi būti švari ir sausa, akys – skaidrios ir švytinčios. Sveiki dantys būna geltonai oranžinės spalvos. Išmatos – ovalios formos, kietos konsistencijos. 

Prieš įsigydami žvėrelį, gerai apsvarstykite, ar turėsite galimybių jį tinkamai prižiūrėti, nes šinšilos reikalauja kasdienės priežiūros. Graužikui kiekvieną dieną reikės pripilti vandens, papildyti maisto atsargas, leisti pasimaudyti jiems skirtame smėlyje.

Jaukinimas

Jeigu gyvūnas gerai jaučiasi ir yra mylimas, jis greitai prijaukinamas ir paprastai įpranta reaguoti šaukiamas vardu. Įsigijus šinšilas patartina jas kuriam laikui palikti vienas, kad apsiprastų su nauja aplinka. Tai paprastai nutinka per keletą dienų. Po to jau galima pradėti su jomis bendrauti, geriausia vakarais, kalbinant maloniu balsu ir iš rankos duodant skanėstų. Kai gyvūnas jau nebebijo jūsų rankos, galima pradėti glostyti pro atviras narvelio duris, nors šiaip šie gyvūnai nemėgsta būti glostomi. Nereiktų pamiršti, jog šinšilos yra labai jautrios. Triukšmas, nepažįstamieji ar staigūs jūsų judesiai gali jas išgąsdinti. Imti į rankas gyvūną galima tik tada, kai jis jau įpratęs prie rankų, tačiau labai atsargiai, viena ranka laikant iš apačios, o kita – prilaikant už uodegos, kad nenušoktų ir nesusilaužytų kojų. Tai daryti reikia labai atsargiai. Šinšilos uodega labai jautri, todėl nereikėtų uodegos imti staigiai ar liesti galiuko. Jokiu būdu nebandykite gaudyti šinšilos už uodegos, net jei ji bando pasprukti, nes šių žvėrelių uodega gali lengvai nutrūkti.

Auginimas

Geriausia yra laikyti du žvėrelius, nes šinšilos labai mėgsta kompaniją, gamtoje jos gyvena didelėmis bendruomenėmis. Gyvendamos po keletą jos būna kur kas draugiškesnės. Labai puikiai sutaria tiek dvi kartu auginamos patelės, tiek patinėliai. 

Šinšilos – aktyvūs gyvūnai, ypač nakties metu. Gamtoje, dienos metu, dėl aukštos oro temperatūros šie žvėreliai miega uolų plyšiuose, o naktį eina ieškoti maisto. Šinšilos mėgsta pasipuikuoti savo akrobatiniais sugebėjimais, taigi karstymasis ir įspūdingi šuoliai joms tik smulkmena. 

Šinšilos nemėgsta keliauti, todėl atostogų metu jas geriausia palikti namuose jų narvelyje. Tik nepamirškite surasti žmogų, kuris galėtų augintiniu gerai pasirūpinti, kol jūsų nebus.

Veisimas

Jei nesate patyrę auginant šinšilas, geriau nesiryžkite laikyti porelės, nes šinšilos patelės nėštumas retai praeina be komplikacijų ir gyvūno galite netekti. Bet jei jau nutarėte įsigyti porelę, turėtumėte iš anksto pasirūpinti kam išdalinsite jauniklius. 

Šinšilos lytiškai subręsta būdamos 6–7 mėn. amžiaus, tačiau poruoti patariama tik nuo 9–10 mėn. Geriausias laikas poravimuisi – nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Nėštumas trunka apie 110 dienų. Vadoje būna 1–2 jaunikliai, kartais gimsta net 6 iškart, jau matantys, kailiniuoti, netgi turi keletą dantukų, todėl yra beveik savarankiški. Nepaisant to, patelė jauniklius vis tiek maitina pienu apie 45–60 dienų. 

Daugiau nei 2 vados per metus nerekomenduojamos, nes patelė nusilps, o jaunikliai gali gimti ligoti bei silpni. 

Priežiūra

Įsigijus šinšilą būtina pasirūpinti narvu ir jo įranga. Šinšilos yra judrios ir šoklios, todėl narvas turi būti pakankamai didelis ir aukštas (pvz., 80x70x50 cm ar didesnis), su skirtingame aukštyje įrengtomis pakopomis. Taip pat reikės stabilaus keraminio dubenėlio, gertuvės smulkiems gyvūnams, mineralinio akmens kasdienei mineralų normai palaikyti, namelio miegui ir poilsiui (25x20x20 cm). Jį galima pakabinti narvo viršuje, nes gyvūnėlis mėgsta aukštį. Taip pat reikės indelio „maudynėms“ su specialiu šinšiloms skirtu smėliu ir tinkamo absorbuojančio kraiko. 

Svarbu narvą padėti tinkamoje vietoje, kur būtų ramu ir šilta. Tačiau nepamirškite, kad šinšilos negali pakęsti tiesioginių saulės spindulių bei dėl aukštos kūno temperatūros yra jautrios skersvėjams. Narvą reiktų valyti kas vakarą, šinšiloms nubudus, pakeičiant nebetinkamą kraiką nauju ir išvalant namelį. Kas savaitę išvalykite gertuvę, maisto ir smėlio dubenėlius, karštu vandeniu išplaukite narvo apačią, pakeiskite visą kraiką. Kas mėnesį nepamirškite karštu vandeniu išplauti viso narvo. Šinšilos labai mėgsta laisvai palakstyti, tačiau reikėtų jas stebėti, kad nesusižeistų. Gyvūnai savaime labai švarūs, beveik neturintys kvapo, todėl savo higiena geba pasirūpinti patys. O kad kailiukas liktų švarus ir atliktų savo apsaugines funkcijas, rekomenduojame įsigyti specialaus smėlio šinšilų maudynėms. Dantų priežiūrai įprastai pakanka šinšiloms skirtų gardėsių, bet kartais dantims patrumpinti gali prireikti ir veterinaro pagalbos. 

Maitinimas

Šinšilų mityba yra svarbiausias dalykas, nulemiantis jų gyvenimo trukmę. Šinšilos yra žolėdžiai gyvūnai, gamtoje mintantys šaknimis, žieve, uogomis, žole, šienu, vaistažolėmis, įvairiais augalais, jų sėklomis ir vaisiais, todėl jų racione turi būti tik augalinės kilmės maistas. Žvėrelį patartina šerti 2 kartus per dieną, geriausia tuo pačiu laiku (šeriant skirtingu laiku gyvūnas patiria stresą, blogiau ėda). Specialios granulės, grūdai ir šienas yra viskas, ko reikia jūsų auginamai šinšilai. Nuo pavasario šinšilas galima pradėti maitinti žaliu pašaru. Kad nusitrintų nuolat augantys kandžiai, duokite pagraužti medžio šakelių, tik jos turi būti ekologiškai švarios. Galima duoti razinų, sausainių ar riešutų, tik nedarykite to pernelyg dažnai, ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę ir tik nedideliais kiekiais (pvz.: viena razina, pusė lazdyno riešuto ir t.t.). Šerti vien skanėstais negalima, nes šinšilos nutunka ir pablogėja organų funkcijos. Maisto racione būtina pridėti mineralinių maisto papildų ir vitaminų. Būtent dėl prastos mitybos daugumai augintojų šinšilas pavyksta išauginti tik iki 3–5 metų amžiaus, nors gamtoje išgyvena net iki 20 metų. Tačiau tinkamai maitinamos ir prižiūrimos šinšilos namuose gali išgyventi iki 16 metų amžiaus. 

Sveikata

Taisyklingai šeriant, palaikant higieną, šinšilos beveik niekada neserga, tačiau bėdų kartais vis tik nutinka. Pagrindinės ligos yra viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, priklausančios nuo netinkamos mitybos. Taip pat yra daugybė kitų, daug rimtesnių susirgimų, kuriuos, laimei, gerai išstudijavus įvairią literatūrą, galima išgydyti pačiam. 

Tinkamai prižiūrima ir jaučianti Jūsų rūpestį šinšila tikrai taps geru Jūsų draugu ir suteiks daugybę smagių akimirkų.

 

Apdorojama...