Dalmatinas

Iš prigimties šie šunys yra linksmi ir žaismingi. Jų būdas – malonus: tai draugiški šunys. Klystate, jei galvojate, kad dalmatinui reikia daug vietos. Jis puikiai tinka gyventi bute, nes mažai loja.

Svoris: 23–25 kg 
Amžius: 12–14 m 
Ūgis: 50–61 cm 
Kilmės šalis: Balkanai/Indija 
Kailis: baltas su juodomis (juodadėmis) arba rudomis dėmėmis (rudadėmis) 
Anksčiau buvo: medžioklinis, karietų šuo 
Šiandien: naminis šuo   

Šiek tiek istorijos

Jau prieš 4000 metų senovės graikų frezose yra vaizduojami medžiokliniai šunys, panašūs į dalmatinus. Nors šios veislės gimtine laikoma Dalmatija (dabartinė Kroatijos Respublika), esanti Adrijos jūros pakrantėje, tačiau yra teigiama, kad dalmatinai kilo iš Indijos. O vėliau Indijos pirkliai šiuos šunis nugabeno į antikinę Graikiją. Galiausiai šie šunys paplito ir po kitas šalis.

Prieš šimtmečius dalmatinas tarnaudavo žmogui: jis medžiodavo, ganydavo avis, gaudydavo graužikus. Vėlesniais laikais šis gyvūnas vaidindavo cirke. Kuomet dar nebuvo motorinių transporto priemonių, dalmatinas lydėdavo pašto ir didikų karietas. Jis bėgdavo šalia arkliais įkinkytų karietų, išbaidydavo žvėris atlaisvindamas ekipažui kelią, apsaugodavo nuo plėšikų ar perspėdavo apie pavojų. Šiandien dalmatino veislės šuo yra naminis gyvūnas.

Dalmatino elgsena

Iš prigimties šie šunys yra linksmi ir žaismingi. Jų būdas yra malonus: jie draugiški, nors patinai tarpusavyje gali elgtis agresyviai. Jiems patinka, kai šeimininkas juos glosto. Šie šunys puikiai gali gyventi bute. Jei šis šuo daug keliauja su savo šeimininku, dalmatinui nebus svarbu, kokio dydžio yra patalpa, kurioje jis turės apsistoti. Dalmatinui svarbiausia, kad šeimininkas nuolat būtų šalia. Šeimininko artumo ypač reikia mažiems šuniukams.

Dalmatinas yra labai judrus naminis gyvūnas, todėl nuolat pririštas prie būdos jūsų šuo nesijaus gerai. Jis kiekvieną dieną turi būti išvestas pasivaikščioti mažiausiai dvi valandas. Tad šį šunį reikia vedžioti 3–4 kartus per dieną. Dalmatinui labai patinka laisvam bėgioti bet kokiu oru, tad leiskite kiek įmanoma daugiau savo augintiniui palakstyti be pavadėlio. Tai labai svarbu! Šis šuo apsidžiaugs galėdamas laisvai lakstyti su kitais šunimis arba bėgti šalia šeimininko dviračio parku, lauku ar mišku. Žinoma, kartais pasitaiko ir mažiau judrių dalmatinų.

Jei šuns neprisišaukiate, tada eikite šalin ir pasislėpkite. Dalmatinas išsigąsta „praradęs“ savo šeimininką ir ima jo ieškoti. Šuniui jus suradus, visuomet jį pagirkite, tačiau jokiu būdu nebauskite, net jei paieškos užtruko ilgesnį laiką. Kad šuo mielai ateitų pas šeimininką kiekvieną kartą, nedarykite to, kas šuniui nepatinka, kaip pvz.: atėjus šuniui neriškite jo kiekvieną kartą prie pavadėlio. Kitu atveju šuo supras, kad kiekvienas jo atėjimas pas šeimininką reiškia laisvės varžymą. Dresiruokite savo šunį taip, kad kiekvieną kartą jis pas jus atbėgtų su džiaugsmu. Pavyzdžiui, pašaukite savo šunį vidury pasivaikščiojimo, suimkite už antkaklio, pagirkite arba duokite kokį skanumyną ir vėl leiskite palakstyti. Teisingai dresiruojant jūsų šuniukui pavadėlio gali prireikti labai retai. Suprantama, kad gražiai elgtis be pavadėlio daug lengviau išmoks mažas šuniukas nei jau suaugęs šuo.

Dalmatinai labai lengvai pasiduoda dresūrai. Šį šunį galima daug ko išmokyti, tik svarbu visuomet jį paskatinti pagyrimu arba kokiu skanėstu, tačiau niekada nešaukite, o tuo labiau nesuduokite savo augintiniui. Jei dalmatiną mokysite nuolat to paties pratimo, Jūsų šunelis greitai praras norą ir užsispyręs gali nieko neatlikti. Todėl trumpi pratimai ar vieno pratimo keitimas kitu visuomet yra naudinga: tokiu būdu dalmatinas mokysis greitai ir su džiaugsmu.

Išvaizda

Galva. Dalmatino galva yra vidutinio ilgumo. Viršugalvis gan plokščias, plačiausia vieta tarp ausų. Galvos oda neraukšlėta. Snukis yra ilgas, tvirtas, nesiaurėjantis. Lūpos ties žandikauliais plonos, standžios, prigludusios. Juodadėmio dalmatino nosis visada bus juoda, o rudadėmio – atitinkamai rudos spalvos.

Akys. Akys yra vidutinio dydžio, apskritos, ryškios, tolokai viena nuo kitos. Žvilgsnis inteligentiškas. Jei dalmatino kailis nusėtas juodomis dėmelėmis, tuomet jo akys bus tamsios, o akių vokai – juodi arba labai tamsūs, o jei rudomis – tada akys bus gintaro spalvos, o akių vokai – rudi.

Ausys. Ausys yra vidutinio didumo. Ant galvos ausys yra gana plačios, žemyn truputį siaurėjančios ir galiausiai užsibaigiančios apskritais galais. Jos plonos ir taškuotos. 

Dantys. Žandikaulis tvirtas. Dalmatinas įprastai turi 42 dantis: 20 viršutiniame žandikaulyje ir 22 apatiniame. Pirmieji, pieniniai, dantys jaunikliams išdygsta 4–5-tą savaitę. Trečią mėnesį pieniniai dantys ima kristi, o vietoj jų dygsta nuolatiniai. Šis procesas baigiasi, kuomet šuniukui būna jau pusę metų. 

Kaklas. Dalmatino kaklas ilgas, grakščiai išlenktas, ties galva šiek tiek laibesnis. 

Kūnas. Dalmatinas yra proporcingas, stiprus ir raumeningas šuo. Krūtinė vidutinio platumo, nes šonkauliai kiek išlenkti. Nugara yra stipri, tiesi, o juosmuo – elegantiškai išlenktas. 

Uodega. Dalmatinų uodega siekia užpakalinės kojos sąnarį. Ji stipri ties pagrindu, laibėjanti, gale šiek tiek užriesta. Kailiukas ant uodegos švelnus. Dalmatino uodega nei per aukštai pakelta, nei per žemai nuleista. Dažnai ant uodegos būna bent viena juoda dėmelė. 

Galūnės. Pečiai vidutiniškai nuožulnūs, dailūs, raumeningi. Alkūnės ties kūnu prigludusios, siauros. Priekinės kojos tiesios, jų raumenys stiprūs. Priekinių kojų sąnariai yra elastingi. Priekinių ir užpakalinių kojų kelio sąnariai lengvai lankstosi. Letenėlės yra apvalios, tvirtos, su kiek išgaubtais pirštais. Pėdučių minkštimas ir pirštų pagalvėlės elastingos, kietokos. Nagai gali būti balti, juodi, rudi arba balti su juodais ar rudais taškučiais.

Dalmatinų jaunikliai yra pasakiško grožio. Tai viena priežasčių, kodėl žmogus tik pamatęs šį mažą padarėlį pamilsta jį tą pačią akimirką.

Kailis

Dalmatino kailis yra baltas su juodomis (juodadėmis) arba rudomis dėmėmis (rudadėmis). Šios dėmės yra apskritos ir ryškios. Vienos dėmelės skersmuo – vidutiniškai 2–3 cm. Juodi ar rudi taškeliai ant galvos, uodegos ir galūnių yra mažesni nei ant kūno. 
Defektu laikoma: 

•    Kada dėmelės yra ryškios ir didelės neseniai gimusiam jaunikliui.
•    Tiek juodos, tiek rudos spalvos taškučiai ant vieno šuns.
•    Nėra rainelės apink akį.
•    Nosies galiukas ne vienos spalvos.
•    Akys mėlynos ar žalsvos spalvos.

Dalmatino kailis trumpas, tankus ir blizgantis. Tai, kad dalmatinas turi trumpą ir standų kailį yra privalumas, nes ant jo esantis purvas greitai nudžiūsta ir lengvai nubyra. Jei šuo grįžta namo šlapias ir purvinas, užtenka jo kailį kiek pavalyti rankšluosčiu, kas šiam šuniui labai patinka. Trūkumas tai, kad dalmatino plaukas prilimpa visur: ant rūbų, kilimo, automobilyje ir šį plauką sunku išvalyti. Geriausia tam tinka limpančios priemonės, skirtos surinkti plaukus. 

Dalmatinas su naminiais gyvūnais

Žmonės klysta galvodami, jog dalmatinas yra medžioklinis šuo ir todėl jis turėtų sužeisti kitą naminį gyvūną. Atminkite, jog dalmatinas medžiokliniu šunimi buvo prieš 200 metų. Suprantama, instinktai yra likę ir šiandien, todėl norint, kad dalmatinas gražiai sutartų su kitu jūsų augintiniu, šunį patartina dresiruoti.

Dresiruotą ir paklusnų šunį lengviau pratinti prie kitų gyvūnėlių. Kol šuniukas dar yra mažas, „supažindinkite“ jį su kiek įmanoma įvairesniais gyvūnais. Jei pastebite, jog jūsų šuo nori kitą gyvūną pulti, sužeisti ar įkąsti, visuomet sulaikykite jį, sudrausminkite ir pabarkite. Jei namuose turite kanarėlę ar kitą paukštelį, tuomet svarbu, kad šuo sulaikytų savo medžiojimo instinktą. Pratinkite gyvūnėlius vieną prie kito ne iš karto, tačiau po truputį. Taip dresiruojant ateityje neturėtų kilti problemų atostogaujant kaime ar norint įsigyti žiurkėną, kanarėlę ar kitą naminį gyvūną. Kadangi dalmatinas šiandien yra daugiau naminis nei medžioklinis šuo, jis puikiai gyvena drauge su kitais naminiais gyvūnėliais. Nesvarbu, ar tai būtų katė, arklys, ožka, triušis, kanarėlė ar kitas naminis gyvūnėlis.

Kurtumas

Didelis dalmatinų trūkumas yra tai, kad kai kurie jų yra kurti. Pagal statistiką 22 proc. dalmatinų yra kurti viena ausimi, 8 proc. šių šunų kurti abiem ausimis. Kurtumas atsiranda dėl netinkamo ausies kanalo aprūpinimo krauju, šuniukui esant 3–4 savaičių.

Jei dalmatinas yra kurčias, dar nereiškia, jog jis prarado daugelį šuns savybių. Daugelis šeimininkų, kurių dalmatinai yra kurti, yra be galo patenkinti savo šunimis. Mat šie šunys yra kur kas atidesni ir lengviau dresiruojami rankos mostais ar kitais kūno gestais. Jei dalmatinas yra kurčias, šeimininkai dažnai bijo vieną šunį paleisti palakstyti. Tačiau atminkite, jog tiek kurčiam, tiek sveikam dalmatinui be galo svarbu daug judėti, o ypač be pavadėlio. Dar esant mažam šuniukui mokykite jį jus sekti. Jei matote, kad paleidę šunį jo neprisišaukiate – naudokite tą patį metodą kaip ir girdintiems šunims, pasislėpkite. Joks dalmatinas nenorės likti vienas, todėl jis jūsų ieškos. O kitą kartą šuo labiau stebės, kur jūs esate. Tiesa, su kai kuriais dalmatinais reikia daugiau kantrybės, tačiau bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau šis šuo išmoks atlikti tai, kas jam liepta. Turint kurčią dalmatiną rekomenduotina įsigyti antkaklį su vibruojančia detale, kuri per atstumą siunčia signalus. Tokiu būdu jūs savo šuniuką galėsite be vargo prisišaukti nenaudodami akių kontakto. Tik nepamirškite, jog jei jūsų dalmatinas kurčias, vedžiokite jį parke, pievoje ar kitoje vietoje, nutolusioje nuo gausiai automobiliais važinėjamos gatvės.

Norint sumažinti kurčių dalmatinų skaičių, veisti galima tik tuos dalmatinus, kurie puikiai girdi abejomis ausimis. Jokiu būdu neveiskite visiškai kurčių ar pusiau kurčių dalmatinų. Būkite atidūs pirkdami šios veislės šunis. Išsiaiškinkite, ar jūsų šuniuko tėvai iš tiesų nebuvo kurti. Mat kai kurie veisėjai ar prekiautojai parduoda šiuos šuniukus neperspėdami šeimininko apie esamą kurtumą. 

Mityba

Teisinga mityba yra pagrindinis dalmatino geros sveikatos rodiklis. Dalmatiną galima šerti tiek jūsų pačių ruoštu maistu, tiek pirktiniu ėdalu. Visuomet yra patartina šuniuką pratinti ėsti sausą ėdalą, kad neiškiltų problemų, kuomet jūs negalėsite paruošti maisto (pavyzdžiui, kelionės metu). Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, jog perkamas ėdalas privalo atitikti jūsų šuniuko amžių. Šalia sauso ėdalo visuomet turi būti dubenėlis švaraus vandens. Dalmatiną šerkite ne per karštu ir ne per šaltu maistu (ištraukę iš šaldiklio atšildykite). Paėdusį šunį kuriam laikui palikite ramybėje. Svarbu, jog dalmatino neperšertumėte – sveikas šuo turi būti ne apkūnus, o raumeningas, stiprus ir tvirtas. Dalmatinui svarbu laikytis reguliarių pasninkavimo dienų. Iki 12 mėnesių šios veislės šuo turi pasninkauti pusę dienos, o vėliau – vieną ištisą dieną į savaitę. Pasninko dieną dalmatinas išskirtinai turi gauti vandens. Visi dalmatinai pasninkauti pripranta lengvai, svarbiausia nepasiduoti pačiam šeimininkui!

Namų sąlygomis iš mėsos produktų dalmatinui rekomenduojama duoti jautienos, pvz.: blauzdos kumpio, širdies. Taip pat galima duoti vištienos (gerai išvalytos), avienos, kalakutienos, žuvies (gerai išvalytos).

Iš pieno produktų dalmatinai mielai ėda sūrį, liesą varškę (būtų labai gerai su kviečių daigais arba saulėgrąžų aliejumi).

Palepinkite savo augintinį angliavandeniais, t.y. virtais tešlos gaminiais, ryžiais, sojų miltais, kviečių daigais.

Dalmatinai noriai ėda vaisius ir daržoves: česnakus, petražoles, bulves, morkas, kurios visuomet turi būti nuskustos. Salotas, pupeles ir kalafiorus prieš paduodant nuplikykite verdančiu vandeniu. Iš vaisių duokite bananų, obuolių, kriaušių ir kita.

Savo augintiniui taip pat galite duoti kiaušinio. Kiaušinio trynys gali būti nevirtas (atsargiai dėl salmoneliozės), o kiaušinio baltymas būtinai turi būti virtas arba keptas. Taip pat galima šerti visu išvirtu kiaušiniu, tik nulupkite lukštus.

Dalmatino organizmui svarbu gauti vitaminų, kalcio.

Savo augintinio nešerkite: saldumynais, cukrumi, balta duona, prieskoniais (į sultinį dėkite nedaug druskos), kopūstais, ankštiniais augalais, likučiais nuo pietų stalo, kaulais (išimtis – veršiuko kaulai). Dantims valyti patartina duoti kietos duonos riekę.
 
Ką pasirinkti – patiną ar patelę? 

Patelės pranašumui. Kalytę lengviau auklėti, ji yra prieraišesnė ir ramesnė. Patelė rečiau nori eiti laukan, o tai yra pranašumas. Mat kuomet lauke blogas oras, kalytė kaip ir šeimininkas mieliau bus namuose. Patelė mažiau kontaktuoja su kitais šunimis, todėl ją lengviau dresiruoti šunų mokykloje, nes ji yra atidesnė nei patinas. Esant lauke patelė yra paklusnesnė, ypač jei šeimininkas turi su savimi pasiėmęs skanėstų. Patelės geriau prižiūri namus. 

Patino pranašumui. Patinai yra geresni vaikų draugai, nes jie dažniau su jais žaidžia. Patinai prasčiau saugo gyvenamąją vietą, tačiau pačius šeimos narius gina greičiau. Šeimos rate patinai yra mažiau užsispyrę nei patelės. Patinas reikalauja daugiau judėjimo.

Norint pasirinkti patiną ar kalę, pirmiausia pagalvokite, ko norite patys. Jei namuose norite šaunaus šuns, kuris su dideliu džiaugsmu laksto lauke bet kokiu oru, tuomet patinas jums kaip tik. Jei geras šuns elgesys viešumoje yra svarbiau nei jo užsispyrimas namuose, tuomet rinkitės kalytę. 
 
Parengta pagal užsienio spaudą

Apdorojama...