Filtravimas pagal tipą: Visi
Aviganiai ir bandganiai Šnauceriai, pinčeriai, molosiniai Terjerai Špicai ir primityvieji šunys Skalikai, pėdsėkiai Paukštšuniai Namų šunys (kambariniai-dekoratyviniai) KurtaiČiau čiau |
|||||||||||||||||||||
| +padidinti | |||||||||||||||||||||
|
Apibūdinimas:
Veislės istorija:
Čiau čiau (anksčiau vadinamas „Chou“, kas reškia „medžioklinį šunį“) Kinijoje jau buvo populiarus prieš daugiau kaip 2000 metų. Karų metu šis šuo labai pasitarnavo hunams, mongolams bei totoriams tarnaudamas kaip medžioklinis, kinkomasis šuo bei kaip puikus sargas. Šis kailinis šuo Rytuose buvo vartojamas maistui, o iš kailio siūdinami drabužiai. Europoje čiau čiau žinomas nuo 1865 metų, kuomet pirmąjį šios veislė šuniuką gavo karalienė Viktorija. Nuo 1887 m. Anglijoje prasidėjo sistemingas šios veislės veisimas, su tikslu Čiau Čiau padaryti lengviau prieinamus ir draugiškesnius. Ši veislė Kennel klubo buvo pripažinta 1894 m. Temperamentas:
Tai labai narsus, nepriklausomas, ramus ir labai jautrus šuo, turintis stiprią asmenybę. Ji nėra aktyvus, greičiau vangus, loja nedaug ir nors labai prisiriša prie savo šeimininko, vis dėlto išlieka santūrus ir laikosi nuošaliau. Čiau čiau labai nepasitiki svetimais, todėl jis puikus sargas. Agresyvus su kitais šunimis. Dar mažą šuniuką jau reikia pradėti auklėti griežtai, bet apdairiai ir kantriai. Paskirtis:
Medžioklis. Kinkomasis šuo. Sargas. Bendražygis. Priežiūra:
Gali gyventi mieste, tačiau reikia kasdieninių ilgų pasivaikščiojimų. Šiems šunims, ypatingai mėgstantiems švarą, būtinas kasdieninis šukavimas šukomis ir šepečiu. Kailiui šeriantis, jį reikia triminguoti. Čiau čiau nemėgsta būti pririštas prie pavadėlio ir nepakelia karščio. Išvaizda:
|
|||||||||||||||||||||