Svoris: 23-25kg.
Amžius: 12-14m.
Ūgis: 50-61cm.
Kilmės šalis: Balkanai/Indija
Kailis: baltas su juodomis (juodadėmis) arba rudomis dėmėmis (rudadėmis)
Anksčiau buvo: medžioklinis, karietų šuo
Šiandien: naminis šuo

Šiek tiek istorijos. Jau prieš 4000 metų senovės graikų frezose yra vaizduojami medžiokliniai šunys panašūs į dalmatinus. Nors šios veislės gimtine laikoma Dalmatija (dabartinė Kroatijos Respublika) esanti Adrijos jūros pakrantėje, tačiau yra teigiama, kad dalmatinai kilo iš Indijos. O vėliau Indijos pirkliai šiuos šunis nugabeno į antikinę Graikiją. Galiausiai šie šunys paplito ir po kitas šalis.

Prieš šimtmečius dalmatinas tarnaudavo žmogui: jis medžiodavo, ganydavo avis, gaudydavo graužikus. Vėlesniais laikais šis gyvūnas vaidindavo cirke. Kuomet dar nebuvo motorinių transporto priemonių, dalmatinas lydėdavo pašto bei didikų karietas. Jis bėgdavo šalia arkliais įkinkytų karietų, išbaidydavo žvėris atlaisvindamas ekipažui kelią, apsaugodavo nuo plėšikų ar perspėdavo apie pavojų. Šiandien dalmatino veislės šuo yra naminis gyvūnas.

Dalmatino elgsena. Iš prigimties šie šunys yra linksmi bei žaismingi. Jų būdas yra malonus: jie draugiški, nors patinai tarpusavy gali elgtis agresyviai. Jiems patinka, kai šeimininkas juos glosto. Klystate jei galvojate, kad dalmatinui reikia daug vietos. Jis puikiai tinka gyventi bute, nes mažai loja. Jei šis šuo daug keliauja su savo šeimininku, dalmatinui nebus svarbu, kokio dydžio yra patalpa, kurioje jis turės apsistoti. Dalmatinui svarbiausia, kad šeimininkas nuolat būtų šalia. Šeimininko artumo ypač reikia mažiems šuniukams.

Dalmatinas yra labai judrus naminis gyvūnas, todėl nuolat pririštas prie būdos Jūsų šuo nesijaus gerai. Jis kiekvieną dieną turi būti išvestas pasivaikščioti mažiausiai dvi valandas. Tad šį šunį reikia vedžioti 3-4 kartus per dieną. Dalmatinui labai patinka laisvam bėgioti bet kokiu oru, tad leiskite kiek įmanoma daugiau savo augintiniui palakstyti be pavadėlio. Tai labai svarbu! Šis šuo apsidžiaugs galėdamas laisvai lakstyti su kitais šunimis arba bėgti šalia šeimininko dviračio parku, lauku ar mišku. Žinoma, kartais pasitaiko ir mažiau judrių dalmatinų.

Kadangi dalmatinui labai patinka bėgioti laisvam – niekada nebandykite jo sugauti. Atminkite, jog šuo bus už jus greitesnis, be to Jūsų norą jį sugauti šuniukas supras kaip žaidimą ir pas Jus neatbėgs. Jei šuns neprisišaukiate, tada eikite šalin ir pasislėpkite. Dalmatinas išsigąsta „praradęs“ savo šeimininką ir ima jo ieškoti. Šuniui Jus suradus, visuomet jį pagirkite, tačiau jokiu būdu nebauskite, net jei paieškos užtruko ilgesnį laiką. Kad šuo mielai ateitų pas šeimininką kiekvieną kartą, nedarykite to, kas šuniui nepatinka, kaip pvz.: atėjus šuniui neriškite jo kiekvieną kartą prie pavadėlio. Kitu atveju šuo supras, kad kiekvienas jo atėjimas pas šeimininką reiškia laisvės varžymą. Dresiruokite savo šunį taip, kad kiekvieną kartą jis pas Jus atbėgtų su džiaugsmu. Pavyzdžiui, pašaukite savo šunį vidury pasivaikščiojimo, suimkite už antkaklio, pagirkite arba duokite kokį skanumyną ir vėl leiskite palakstyti. Taigi, teisingai dresiruojant, Jūsų šuniukui pavadėlio gali prireikti labai retai. Suprantama, kad gražiai elgtis be pavadėlio daug lengviau išmoks mažas šuniukas nei jau suaugęs šuo.

Dalmatinai labai lengvai pasiduoda dresūrai. Šį šunį galima daug ko išmokyti, tik svarbu visuomet jį paskatinti pagyrimu arba kokiu skanėstu, tačiau niekada nešaukite, o tuo labiau nesuduokite savo augintiniui. Jei dalmatiną mokysite nuolat to paties pratimo, Jūsų šunelis greitai praras norą ir užsispyręs gali nieko neatlikti. Todėl trumpi pratimai ar vieno pratimo keitimas kitu visuomet yra naudinga: tokiu būdu dalmatinas mokysis greitai ir su džiaugsmu.

Kailis. Dalmatino kailis yra baltas su juodomis (juodadėmis) arba rudomis dėmėmis (rudadėmis). Šios dėmės yra apvalios ir ryškios. Vienos dėmelės skersmuo vidutiniškai 2-3 cm. Juodi ar rudi taškeliai ant galvos, uodegos bei galūnių yra mažesni nei ant kūno.
 

Defektu laikoma: 

• Kada dėmelės yra ryškios ir didelės nesenai gimusiam jaunikliui.
• Tiek juodos, tiek rudos spalvos taškučiai ant vieno šuns
• Nėra rainelės apink akį
• Nosies galiukas ne vienos spalvos
• Akys mėlynos ar žalsvos spalvos

Dalmatino plaukai trumpi, tankūs ir blizgantys. Tai, kad dalmatinas turi trumpą ir standų kailį yra privalumas, nes ant jo esantis purvas greitai nudžiūna ir lengvai nubyra. Jei šuo grįžta namo šlapias ir purvinas, tuomet užtenka tik rankšluosčiu jo kailį kiek pavalyti, kas šiam šuniui labai patinka. Trūkumas tai, kad dalmatino plaukas prilimpa visur: ant rūbų, kilimo, automobilyje ir šį plauką sunku išvalyti. Geriausia tam tinka limpančios priemonės, skirtos surinkti plaukus.

Išvaizda.
 Galva. Dalmatino galva yra vidutinio ilgumo. Viršugalvis gan plokščias, plačiausia vieta tarp ausų. Galvos oda neraukšlėta. Snukis yra ilgas, tvirtas, nesiaurėjantis. Lūpos ties žandikauliais plonos, standžios, prigludusios. Juodadėmio dalmatino nosis visada bus juoda, o rudadėmio - atitinkamai rudos spalvos.
Akys. Akys yra vidutinio dydžio, apskritos, ryškios, tolokai viena nuo kitos. Žvilgsnis inteligentiškas. Jei dalmatino kailis nusėtas juodomis dėmelėmis, tuomet jo akys bus tamsios, o akių vokai juodi arba labai tamsūs, o jei rudomis – tada akys bus gintaro spalvos, o akių vokai rudi.
Ausys. Ausys yra vidutinio didumo. Ant galvos ausys yra gana plačios, žemyn truputį siaurėjančios ir galiausiai užsibaigančios apskritais galais. Jos plonos bei taškuotos.
Dantys. Žandikaulis tvirtas. Dalmatinas įprastai turi 42 dantis: 20 viršutiniame žandikaulyje ir 22 apatiniame. Pirmieji - pieniniai dantys jaunikliams išdygsta 4-5-tą savaitę. Trečiame mėnesy pieniniai dantys ima kristi, o jų vietoj dygsta nuolatiniai. Šis procesas baigiasi, kuomet šuniukui būna jau pusę metų.
Kaklas. Dalmatino kaklas ilgas, grakščiai išlenktas, ties galva šiek tiek laibesnis.
Kūnas. Dalmatinas yra proporcingas, stiprus ir raumeningas šuo. Krūtinė vidutinio platumo, nes šonkauliai kiek išlenkti. Nugara yra stipri, tiesi, o juosmuo elegantiškai išlenktas.
Uodega. Dalmatinų uodega siekia užpakalinės kojos sąnarį. Ji stipri ties pagrindu, laibėjanti, gale šiek tiek užriesta. Kailiukas ant uodegos švelnus. Dalmatino uodega nei per aukštai pakelta, nei per žemai nuleista. Dažnai ant uodegos būna bent viena juoda dėmelė.
Galūnės. Pečiai vidutiniškai nuožulnūs, dailūs, raumeningi. Alkūnės ties kūnu prigludusios, siauros. Priekinės kojos tiesios, jų raumenys stiprūs. Priekinių kojų sąnariai yra elastingi. Priekinių bei užpakalinių kojų kelio sąnariai lengvai lankstosi. Letenėlės yra apvalios, tvirtos, su kiek išgaubtais pirštais. Pėdučių minkštimas bei pirštų pagalvėlės elastingos, kietokos. Nagai gali būti balti, juodi, rudi arba balti su juodais ar rudais taškučiais.

Dalmatinų jaunikliai yra pasakiško grožio. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmogus tik pamatęs šį mažą padarėlį pamilsta jį tą pačią akimirką.

Dalmatinas su naminiais gyvūnais. Žmonės klysta galvodami, jog dalmatinas yra medžioklinis šuo ir todėl jis turėtų sužeisti kitą naminį gyvūną. Aminkite, jog dalmatinas kaip medžioklinis šuo buvo prieš 200 metų. Suprantama, instinktai yra likę ir šiandien, todėl norint, kad dalmatinas gražiai sutartų su kitu Jūsų augintiniu, šunį patartina dresiruoti.

Dresiruotą ir paklusnų šunį lengviau pratinti prie kitų gyvūnėlių. Kol dar šuniukas yra mažas, „supažindinkite“ jį su kiek įmanoma įvairesniais gyvūnais. Jei pastebite, jog Jūsų šuo nori kitą gyvūną pulti, sužeisti ar įkąsti, visuomet sulaikykite jį, sudrauskite ir pabarkite. Jei namuose turite kanarėlę ar kitą paukštelį, tuomet svarbu, kad šuo sulaikytų savo medžiojimo instinktą. Pratinkite gyvūnėlius vieną prie kito ne iš karto, tačiau po truputį. Taip dresiruojant ateityje neturėtų kilti problemų atostogaujant kaime ar norint įsigyti žiurkėną, kanarėlę ar kitą naminį padarą. Kadangi dalmatinas šiandien yra daugiau naminis nei medžioklinis šuo, jis puikiai gyvena drauge su kitais naminiais gyvūnėliais. Nesvarbu ar tai būtų katė, arklys, ožka, triušis, kanarėlė ar kitas naminis gyvūnėlis.

Kurtumas. Didelis dalmatinų trūkumas yra tai, kad kai kurie jų yra kurti. Pagal statistiką 22% dalmatinų yra kurti viena ausimi, 8% kurti abiems ausimis. Kurtumas atsiranda dėl netinkamo ausies kanalo aprūpinimo krauju, šuniukui esant 3-4 savaičių.

Jei dalmatinas yra kurčias, dar nereiškia, jog jis prarado daugelį šuns savybių. Daugelis šeimininkų, kurių dalmatinai kurti, yra be galo patenkinti savo šunimis. Mat šie šunys yra kur kas atidesni ir lengviau dresiruojami rankos mostais ar kitais kūno gestais. Jei dalmatinas yra kurčias, šeimininkai dažnai bijo vieną šunį paleisti palakstyti. Tačiau atminkite, jog tiek kurčiam, tiek sveikam dalmatinui be galo svarbu daug judėti, o ypač be pavadėlio. Dar esant mažam šuniukui mokykite jį Jus sekti. Jei matote, kad paleidę šunį jo neprisišaukiate – naudokite tą patį metodą, kaip ir girdintiems šunims - pasislėpkite. Joks dalmatinas nenorės likti vienas, todėl jis Jūsų ieškos. O sekantį kartą šuo labiau stebės kur Jūs esate. Tiesa, su kai kuriais dalmatinais reikia daugiau kantrybės, tačiau bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau šis šuo išmoks atlikti tai, kas jam liepta. Turint kurtų dalmatiną rekomenduotina įsigyti antkaklį su vibruojančia detale, kuri per atstumą siunčia signalus. Tokiu būdu Jūs savo šuniuką galėsite be vargo prisišaukti nenaudodami akių kontakto. Tik nepamirškite, jog jei Jūsų dalmatinas kurčias, vedžiokite jį parke, pievoje ar kitoje vietoje nutolusioje nuo gausiai automobiliais važinėjamos gatvės.
Norint sumažinti kurčių dalmatinų skaičių, veisti galima tik tuos dalmatinus, kurie puikiai girdi abejomis ausimis. Jokiu būdu neveiskite visiškai kurčių ar pusiau kurčių dalmatinų. Būkite atidūs pirkdami šios veislės šunis. Išsiaiškinkite, ar Jūsų šuniuko tėvai iš tiesų nebuvo kurti. Mat kai kurie veisėjai ar prekiautojai parduoda šiuos šuniukus neperspėjus šeimininko apie esamą kurtumą.

Mityba. Teisinga mityba yra pagrindinis dalmatino geros sveikatos rodiklis. Dalmatiną galima šerti tiek pačių Jūsų ruoštu maistu, tiek pirktiniu ėdalu. Visuomet yra patartina šuniuką pratinti prie sauso ėdalo, kad neiškiltų problemų, kuomet Jūs negalėsite paruošti maisto (pavyzdžiui kelionės metu). Tačiau visuomet atkreipkite dėmesį į tai, jog perkamas ėdalas privalo atitikti Jūsų šuniuko amžių. Šalia sauso ėdalo visuomet turi būti dubenėlis pilnas vandens. Dalmatiną šerkite ne per karštu ir ne per šaltu maistu (ištraukę iš šaldiklio atšildykite). Paėdusį šunį kuriam laikui palikite ramybėje. Svarbu, jog dalmatino neperšertumėte - sveikas šuo turi būti ne apkūnus, o raumeningas, stiprus ir tvirtas. Dalmatinui svarbu laikytis reguliarių pasninkavimo dienų. Iki 12 mėnesių šios veislės šuo turi pasninkauti pusę dienos, o vėliau – ištisą vieną dieną į savaitę. Pasninko dieną dalmatinas išskirtinai turi gauti vandens. Visi dalmatinai pasninkauti pripranta lengvai, svarbiausia nepasiduoti pačiam šeimininkui!

Namų sąlygomis iš mėsos produktų dalmatinui rekomenduojama duoti jautienos, pvz. blauzdos kumpį, širdį. Taip pat galima duoti vištienos (gerai išvalytos), avienos, kalakutienos, žuvies (gerai išvalytos).

Iš pieno produktų dalmatinai mielai ėda sūrį, liesą varškę (būtų labai gerai su kviečių daigais arba saulėgrąžų aliejumi).

Palepinkite savo augintinį angliavandeniais, t.y. virtais tešlos gaminiais, ryžiais, sojų miltais, kviečių daigais.

Dalmatinai noriai ėda vaisius ir daržoves: česnakus, petražoles, bulves, morkas, kurios visuomet turi būti nuskustos. Salotas, pupeles ir kalafiorus prieš paduodant nuplikykite verdančiu vandeniu. Iš vaisių duokite bananų, obuolių, kriaušių ir kita.

Jūsų augintiniui taip pat galite duoti kiaušinį. Kiaušinio trynys gali būti nevirtas (atsargiai dėl salmoneliozės), o kiaušinio baltymas būtinai turi būti virtas arba keptas. Taipogi galima šerti visu išvirtu kiaušiniu, tik nulupkite lukštus.

Dalmatino organizmui svarbu gauti vitaminų preparatą, kalcio preparatą santykiu 1,2 :1,0.
Savo augintinio nešerkite: saldumynais, cukrumi, balta duona, prieskoniais (į bulijoną dėkite nedaug druskos), kopūstais, ankštiniais augalais, likučiais nuo pietų stalo, kaulais (išimtis veršiuko kaulai). Dantų valymui patartina duoti kietos duonos riekę.

Ką pasirinkti - patiną ar patelę?
Patelės pranašumai. Kalytę lengviau auklėti, ji yra prieraišesnė bei ramesnė. Patelė rečiau nori eiti laukan, o tai yra pranašumas. Mat kuomet lauke blogas oras, kalytė kaip ir šeimininkas mieliau bus namuose. Patelė mažiau kontaktuoja su kitais šunimis, todėl ją lengviau dresiruoti šunų mokykloje, nes ji yra atidesnė nei patinas. Esant lauke patelė yra paklusnesnė, ypač jei šeimininkas turi su savimi pasiėmęs skanėstų. Patelės geriau prižiūri namus.

Patino pranašumai. Patinai yra geresni vaikų draugai, nes jis dažniau su vaikais žaidžia. Patinai prasčiau saugo gyvenamą vietą, tačiau pačius šeimos narius gina greičiau. Šeimos rate patinai yra mažiau užsispyrę nei patelės. Patinas reikalauja daugiau judėjimo.

Norint pasirinkti šunį ar kalę, pirmiausia pagalvokite ko norite patys. Jei namuose norite šaunaus šuns, kuris su dideliu džiaugsmu laksto lauke bet kokiu oru, tuomet patinas kaip tik Jums. Jei geras šuns elgesys viešumoje yra svarbiau, nei jo užsispyrimas namuose, tuomet rinkitės kalytę.